Kone turbūt visi žinom tą jausmą, kai užeini į rąstinį namą ir pajauti tą jausmą – kažkaip lengviau kvėpuoti, kažkaip viskas ramiau. Taip gal todėl, kad tai tavo tėviškė, gal tavo kaimas, gal tu atvažiavai pailsėti ir tavo nuotaika kitokia. Bet iš tikrųjų tam yra ir racionalus paaiškinimas, kodėl tu jautiesi geriau. Medis turi labai geras savybes – natūraliai iš oro surenka drėgmę ir ją atiduoda, kai jos reikia, jis nėra statiškas kaip daugelis sintetinių paviršių, todėl oras yra švaresnis, mažiau dulkių, rąstiniame name nebūna pelėsio (jei kažkur nebėga stogas), nes jis dėl higroskopinių savybių neleidžia laikytis drėgmei ir susidaryti lašui – ją arba sugeria, ir išgarina, kai reikia, todėl nėra grybo porų, kas gali sukelti neigiamas organizmo reakcijas. Ir visa tai vadinama mikroklimatu – tai tas šeštasis jausmas, kuris dar, deja, nėra matuojamas. Aišku, visa kalba eina apie tvarkingą namą, nes ne apie jau sukniužusį rąstinuką.
Bet laikai keičiasi ir norim, ir reikalaujama iš namų aukštesnių standartų nei tie mūsų mieli namukai gali duoti ties šilumos varža, ties šildymo suvartojimu ir t. t. Ir tada iškyla dilema – ką daryti, kaip pasiekti norimus reikalavimus, bet nesugadinti mikroklimato. Taip dažniausiai ateina patyręs Jonas ir sako: „Aš daug dariau, viskas čia gerai – varom putplasčio ar vatos iš išorės, uždedam dar kokių plėvelių, celofanų, tada tinklelių, tinkus, dar kokį žėrutį.“ Ir turim: uždusintą namą, mikroklimatas ATA, blizgantis fasadas su lygiais kampukais, labai gražu, bet niekaip neįsipaišantį į kraštovaizdį, po kelių metų pelėsį ir brangius taisymus, dadarymus, skyles sienose su rekuperatoriais, kondicionieriais, nes pasidarė kažkodėl viduje +30, nors taip niekada nebuvo, turbūt klimatas atšilo??? Ne, brangieji, ne klimatas atšilo, o jūs ar jums parinko netinkamas medžiagas. Jo, labai geros ir gerai veikia kaip sistema kartu su rekuperacija, kondicionavimu ir šildymu geru ir t. t. Taip, jos „veikia“, bet veikia visumoje.
Paminėsiu tik vieną skaičių – 20 cm polistirolas perkaista po 2–4 valandų, tai vadinasi jūsų namas pradeda šilti jau jums vos spėjus sodyboje pasidaryti antrą kavą. Ir 13 val. jau turit įsijungti kondicionierių ir klausytis jo birbimo, ir mėgautis vėsa, pučiama iš jo. Nu, sakysit – tai ką, tavo rąstas neperkais?? Taip, perkais, tik tai padarys po 8–12 valandų (20 cm medinis rąstas). Bet Jonas sakys – o ką žiemą? O ką žiemą? Taip, rąsto šiluminė varža nėra labai didelė, tai žinoma geriau dirba polistirolas. (Rąstas U apie 0,7, polistirolas U apie 0,18.) Tai ką daryti, kad žiemą būtų šilta, o vasarą gaivu ir nenužudyti namo?
Taip, jau yra sprendimas, ir jis ateina iš gamtos, ne iš chemijos gamyklų – tai kanapių spalių ir kalkių sprendiniai. Kodėl? Todėl, kad turi puikias higroskopines savybes sugerti ir atiduoti drėgmę, todėl namuose svyravimai drėgmės labai lėti ir subalansuoti. Kanapių spaliai dėl savo plaušo porėtumo turi labai geras šilumos savybes, o kalkės mineralizuoja organiką ir paverčia ją nepavaldžia laikui. Todėl šis mišinys tarnauja labai ilgai, nežinau kiek, bet labai ilgai. Jei cementas kietėja 72 valandas po jo gamybos ir po to jau pradeda senti (susensta per 70 metų, priklausomai nuo priedų), tai kanapių-kalkių mišinys tik tvirtėja 300 metų. Jei prisimenat anksčiau sakytus mano skaičius, tai perkaista 20 cm tik po daugiau nei 11 valandų, o U turi 0,21. Tai dėl perkaitimo vadinasi, kol bus diena, namai nespės perkaisti, nes ateis vakaras. Tokiuose namuose ne tik kad visą dieną neūš kondicionierius, bet ir pašaliniai garsai bus sugerti, nes pasižymi labai aukštomis akustinėmis savybėmis. Tai kas atsitinka jūsų namui – ogi įsivyrauja ramybė, geras oras, be pelėsių, mažiau dulkių, nėra varginančio triukšmo, išvalytas oras, sureguliuota drėgmė, stabili komfortiška temperatūra. Ir tu atsisėdi į savo foteliuką ir sakai – vau, kaip čia gera. Dar verta paminėti apie kitus nerimą keliančius faktorius, ypač kai kalbam apie sodybas – graužikai ir vabzdžiai. Kalkės nepatinka jiems, todėl jie nesiveisia kanapių-kalkių mišiniuose.
O tai kaip gi čia dabar su ta estetika? O atsakau paprastai – šildintis iš vidaus. Va ir čia ateina Jonas ir sako: „Žinai, kad tu nieko nežinai, nes čia bus rasos taškas.“ Baubas numeris vienas. Bet šitas baubas yra baubas vatoms, polistirolams ir t. t., bet ne kanapių blokams ar rąstui. Brangus Jonai, o kaip su rasos tašku senuose rąstiniuose namuose, kur jis? Kodėl jo nebuvo??? Jonas atsakys: „Aš nežinau, bet dabar jis yra ir bus blogai.“ Apie rasos tašką ir kodėl nėra baisu, kad jis atsiras, ir kas su juo vyksta, parašysiu kitame straipsnyje. Nebijant kanapėmis galima šildinti iš vidaus, tik svarbu neuždengti paskui porų, t. y. naudoti natūralias medžiagas – molį, kalkes ir t. t. Padariau tokį rąstinio namuko sienos maketuką, kaip lengvai pasiekti B šilumos klasę nenužudant namo ir išlaikant autentišką vaizdą iš lauko. Galima šildinti ir iš išorės, keičiasi tik tai, kad išorėje reiktų naudoti kalkinį tinką, ne molinį, nes molis nėra atsparus lietui ir kitiems atmosferos poveikiams.
Verta pažymėti, kad kai kalbu apie kanapių-kalkių mišinius, remiuosi mūsų kanapių-kalkių („Bio Mattone“) savybėmis, nes su bet kokiais spaliais sumaišytos bet kokios kalkės neduos tokių rezultatų.
