Medžiaga priima drėgmę
Kai patalpoje padidėja santykinė oro drėgmė, higroskopinės medžiagos paviršius gali sugerti dalį vandens garų.
Ar žinojote, kad sienų medžiagos gali padėti sušvelninti drėgmės svyravimus jūsų namuose?
Natūralios higroskopinės medžiagos, tokios kaip kanapių ir kalkių mišiniai, gali laikinai sugerti dalį vandens garų iš oro, o patalpų orui sausėjant – juos palaipsniui atiduoti.
Ši savybė vadinama drėgmės buferiavimu ir yra viena iš priežasčių, kodėl verta įvertinti natūralių statybinių medžiagų galimybes.
Svarbiausia ne vien tai, ar medžiaga praleidžia garus, bet ir kiek drėgmės ji gali trumpam priimti bei vėliau atiduoti.
Drėgmės buferiavimas – pasyvus medžiagų gebėjimas reaguoti į besikeičiančią oro drėgmę.
Kai patalpoje padidėja santykinė oro drėgmė, higroskopinės medžiagos paviršius gali sugerti dalį vandens garų.
Orui sausėjant, medžiagoje sukaupta drėgmė gali palaipsniui grįžti į vidaus orą.
Tinkamai įrengti drėgmę buferiuojantys paviršiai gali padėti sumažinti trumpalaikių drėgmės pokyčių amplitudę.
MBV padeda suprasti, kiek efektyviai medžiaga reaguoja į ciklinius patalpų drėgmės pokyčius.
Duomenų pastaba: grafiko reikšmės atkurtos iš pateiktos informacinės iliustracijos. Jos skirtos MBV principui paaiškinti, nėra konkrečių „Statyk Tvariai“ produktų laboratorinių bandymų rezultatai. Tos pačios medžiagų grupės gaminiai gali pasižymėti skirtingomis savybėmis. Perskaičiavimas į g/m² taikomas 75–33 % RH ciklui ir 42 procentinių punktų pokyčiui.
MBV (*Moisture Buffer Value*) apibūdina medžiagos gebėjimą priimti ir atiduoti drėgmę, kai keičiasi santykinė oro drėgmė. Dažnai naudojamas „Nordtest“ bandymo metodas, kuriame laboratorijoje kartojami didesnės ir mažesnės drėgmės laikotarpiai.
Bandinys laikomas aplinkoje, kurios santykinis drėgnis siekia 75 % RH.
Bandinys laikomas aplinkoje, kurios santykinis drėgnis sumažinamas iki 33 % RH.
MBV išreiškiamas g/(m²·%RH). Bandymas vykdomas kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis. Aukštesnis MBV reiškia didesnį išmatuotą drėgmės buferiavimo gebėjimą pagal pasirinktą metodiką.
Medžiagos pasirinkimas gali prisidėti prie namų mikroklimato, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami kompleksiškai projektuojant pastatą.
Drėgmę buferiuojantys paviršiai gali sumažinti trumpalaikių drėgmės šuolių amplitudę.
Kanapių ir kalkių pagrindu gaminamos medžiagos leidžia ieškoti alternatyvų įprastiems statybos sprendimams.
Blokelių, izoliacijos, tinkų ir apdailos sluoksnių savybės turi būti vertinamos kartu.
Kai kurios natūralios medžiagos pasižymi geru garų pralaidumu, tačiau tai nėra tas pats kas MBV.
Dažai, tinkas ir kiti paviršiaus sluoksniai gali keisti medžiagos sąveiką su patalpų drėgme.
Tinkama medžiagų atranka, konstrukcijų apsauga nuo drėgmės ir vėdinimas padeda kurti patikimas gyvenamąsias erdves.
Domitės natūraliais statybos sprendimais? Atraskite kanapių ir kalkių pagrindu gaminamas medžiagas.
Kanapių ir kalkių pagrindu gaminami blokeliai, skirti atitinkamoms sienų konstrukcijoms. Jie aktualūs renkantis natūralių medžiagų statybos sprendimus.
PERŽIŪRĖTI BLOKELIUS →Natūralių žaliavų pagrindu gaminamos izoliacinės medžiagos sienoms, pertvaroms ar kitoms pagal gamintojo paskirtį tinkamoms konstrukcijoms.
PERŽIŪRĖTI IZOLIACIJĄ →Kalkių pagrindo tinkai ir apdailos medžiagos, kurias galima naudoti suderinant sienų sluoksnius ir siekiant tinkamų drėgminių konstrukcijų savybių.
PERŽIŪRĖTI TINKUS →Renkantis medžiagas namo statybai ar renovacijai, dažnai daugiausia dėmesio skiriama šilumos izoliacijai, stiprumui ir ilgaamžiškumui. Tačiau svarbios ir drėgminės medžiagų savybės.
Drėgmės buferiavimas – higroskopinės medžiagos gebėjimas laikinai sugerti vandens garus iš oro ir juos atiduoti, pasikeitus patalpos santykinei drėgmei.
Kanapių ir kalkių mišiniai naudojami įvairiems statybiniams sprendimams. Jų porėta struktūra gali suteikti naudingų drėgmės mainų savybių. Tikslus rezultatas priklauso nuo gaminio sudėties, tankio, storio ir paviršiaus apdailos.
Kanapių bei kalkių blokeliai gali būti svarstomi kuriant atitinkamos paskirties sienų konstrukcijas. Tačiau būtina įvertinti ne tik jų drėgmės buferiavimą, bet ir mechaninį atsparumą, šilumines savybes, gaisrinę saugą bei montavimo sistemą.
Vidaus apdailos medžiagos tiesiogiai sąveikauja su patalpos oru. Kai kurie kalkių tinkai gali pasižymėti drėgmės buferiavimo savybėmis, tačiau jų dydis priklauso nuo konkretaus gaminio.
Ne. Net aukštą MBV turinčios medžiagos nepakeičia tinkamo vėdinimo. Jos gali būti papildomas pasyvus sprendimas, padedantis sušvelninti trumpalaikius drėgmės svyravimus.
Vertėtų įvertinti pastato paskirtį, konstrukcijų tipą, šilumos bei drėgmės skaičiavimus, numatytą apdailą ir konkrečių gaminių techninius dokumentus.
MBV – drėgmės buferiavimo gebėjimo rodiklis. Juo vertinama, kaip medžiaga priima ir atiduoda drėgmę keičiantis aplinkos santykinei drėgmei.
Didesnis MBV rodo stipresnį išmatuotą buferiavimą pagal pasirinktą metodą, tačiau medžiagos tinkamumą lemia ir kiti parametrai.
Kanapių ir kalkių gaminiai gali būti higroskopiniai. Tikslų konkretaus produkto rezultatą reikia tikrinti jo techninėje dokumentacijoje.
Nė viena medžiaga savaime negarantuoja apsaugos nuo pelėsio. Būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą, hidroizoliaciją ir išvengti ilgalaikio drėgmės kaupimosi.
Garų laidumas nusako vandens garų judėjimą per medžiagą, o MBV – jos gebėjimą cikliškai priimti ir atiduoti drėgmę.
Taip. Vidaus paviršiaus apdaila gali keisti drėgmės mainus tarp patalpos oro ir po ja esančių sluoksnių.
Kai kurios natūralios medžiagos gali būti pritaikomos renovacijai, tačiau būtina patikrinti esamų konstrukcijų drėgminę būklę ir sluoksnių suderinamumą.
Pateikite projekto informaciją, reikalingus medžiagų tipus, planuojamus kiekius ir statybos etapą. Pagal šiuos duomenis galima parinkti tinkamus sprendimus.
Planuojate namo statybą, remontą ar renovaciją? Susipažinkite su kanapių ir kalkių blokeliais, natūraliomis izoliacinėmis medžiagomis bei kalkių tinkais. Padėsime įvertinti, kas tinkama jūsų projektui.
ATRASTI PRODUKTUS IR GAUTI PASIŪLYMĄ →