Jeigu šiandien atliktume apklausą ir 1000 žmonių paklaustume, ką turi daryti namo sienos, greičiausiai dažniausiai išgirstume:
– būti tvirtos ir laikyti konstrukciją;
– saugoti nuo šalčio ir išlaikyti šilumą;
– apsaugoti nuo lietaus ir vėjo.
Ir tai būtų visiškai teisingi atsakymai.
Bet ar to užtenka? O jeigu siena gali gerokai daugiau?
Ji gali:
– padėti stabilizuoti patalpų drėgmę;
– mažinti temperatūros svyravimus;
– gerinti akustinį komfortą;
– būti labai mažų VOC emisijų;
– priklausomai nuo naudojamų medžiagų, adsorbuoti tam tikrus ore esančius teršalus;
– tinkamai suprojektuotoje konstrukcijoje padėti mažinti drėgmės kaupimosi ir pelėsio riziką.
Apie tai statyboje vis dar kalbame per mažai.
Skaičiuojame sienos U vertę, izoliacijos centimetrus ir kainą už kvadratinį metrą, tačiau daug rečiau paklausiame paprasto dalyko:
Kaip aš jausiuosi tarp šių sienų?
Kokiu oru kvėpuosiu? Ar namuose nebus per sausa arba per drėgna? Ar vasarą jie neperkais? Ar sienos padės slopinti triukšmą? Kokios medžiagos mane sups kiekvieną dieną ir ką jos išskirs į patalpų orą?
O jeigu namą jau turiu?
Ar galiu ką nors pakeisti, kad jame būtų geresnis mikroklimatas? Ar galima pagerinti oro kokybę, drėgmės balansą, akustinį ir šiluminį komfortą negriaunant viso namo ir nepradedant statybų iš naujo?
Manau, kad būtent apie tai šiandien turėtume kalbėti daugiau.
Ne tik kaip pastatyti energetiškai efektyvų namą, bet ir kaip sukurti namus, kuriuose žmogui gera gyventi.
Ir čia nėra vieno stebuklingo produkto ar vieno parametro. Reikia suprasti šilumą, drėgmę, garų judėjimą, akustiką, medžiagų sudėtį ir emisijas, jų ilgaamžiškumą bei tai, kaip visos šios savybės veikia kartu.
Todėl norėčiau apie sienas pradėti kalbėti šiek tiek kitaip.
Ne tik:
„Kiek ši siena šilta?“
Bet ir:
„Ką ši siena daro su aplinka, kurioje aš ir mano šeima gyvename kiekvieną dieną?“
Apie tai kviečiu susitikti ir pasikalbėti rugsėjo 25–27 dienomis parodoje „Supernamai“.
Ypač kviečiu architektus, projektuotojus, inžinierius, akademinės bendruomenės atstovus, žmones, tyrinėjančius pastatų ir žmogaus savijautos ryšį, ir, žinoma, visus, kuriems rūpi, kokiuose namuose gyvename ir kokius statome ateities kartoms.
Neturiu visų atsakymų. Bet manau, kad jau laikas pradėti kelti šiuos klausimus, diskutuoti ir kartu ieškoti geresnių sprendimų.
Lauksiu jūsų „Supernamai“ parodoje rugsėjo 25–27 d
